Įdomūs faktai
- 2001 m. žmonijos ekologinis pėdsakas (bendras plotas, kurio reikia mūsų vartojamiems maisto ir tekstilės produktams gaminti, mūsų naudojamos energijos atliekoms sugerti ir mūsų infrastruktūrai plėsti) buvo 2,5 karto didesnis už 1961 m. žmonijos ekologinį pėdsaką ir 20 proc. viršijo žemės biologinį gebėjimą atsinaujinti.
- 90 proc. žmonių vartojamo maisto sudaro gyvūnai: mes esame priklausomi tik nuo 14 žinduolių ir paukščių rūšių. Pusę būtinos energijos mes gauname iš augalų: mus maitina tik keturios jų rūšys (kviečiai, kukurūzai, ryžiai ir bulvės).
- Per dešimtąjį dešimtmetį visame pasaulyje prarasta iki 94 mln. hektarų miškų ploto. Šis prarastas plotas didesnis už Venesuelą ir sudaro 2,4% visų pasaulio miškų.
- Apskaičiuota, kad pasaulio gyventojų skaičius išaugs nuo 6 mlrd. 1999 m. iki beveik 9 mlrd. 2050 m. Dėl šio augimo taps aktualesnis žemės naudojimo klausimas.
- Daugelis rūšių nyksta, ypač tos, kurios yra maisto grandinių viršuje, pavyzdžiui, didieji mėsėdžiai, rūšys, kurių populiacijos yra nuolat mažos, bei migruojančios rūšys.
- Tam tikros rūšys, kurios buvo priskirtos prie tų, kurioms gresia išnykimas, pavyzdžiui, bebrai, ūdros, grifai, taip pat daug plėšriųjų paukščių rūšių, dėl taikomų apsaugos bei atkūrimo priemonių dabar atsigauna.
- Žemė tampa ribotu šaltiniu: 1990 - 2000 m. 800 000 hektarų Europos žemės buvo paversta dirbtiniais paviršiais, apimančiais žemės ūkio bei natūralius plotus ir ypač pelkynus.
- Tarša kai kuriomis cheminėmis medžiagomis ir metalais mažėja, tačiau išsiskiriančių azoto junginių kiekis sumažėjo labai nedaug. Azotas kelia pavojų jautrioms ekosistemoms ir rūšims (dėl rūgštėjimo procesų ir pertręšimo).
- Vykstant klimato kaitai, dėl padidėjusios temperatūros arktiniuose ežeruose jau atsirado didesnė augalų įvairovė. Tačiau tikriausiai taip pat išnyks kai kurie vietiniai arktiniai augalai ir kils išnykimo pavojus tokiems jūros žinduoliams kaip poliariniai lokiai.
- Jeigu klimatas sušils 2-3 laipsniais, Viduržemio ir Baltijos jūrų pakrančių šlapžemių gali sumažėti daugiau kaip 50 procentų. Viduržemio jūros regione taip pat bus daugiau sausrų ir kils daugiau gaisrų.
- 2002 m. vykusio Pasaulio valstybių vadovų aukščiausio lygio susitikimo tvarios plėtros tema, tikslas buvo iki 2010 m. sustabdyti neatitaisomus biologinės įvairovės praradimus.
